LT / EN / RU / EE / LV

Chlorelė

 

Chlorelė yra sferinės formos nuo 2 iki 10 mikrometrų dydžio vienaląstis žaliasis dumblis, neturintis žiuželių (išaugų, padedančių ląstelei judėti aplinkoje). Chlorelė savo chloroplastuose turi žaliuosius fotosintezuojančius pigmentus chlorofilą A ir chlorofilą B. Fotosintezės metu chlorelė naudoja 8% saulės energijos, kai tuo tarpu sausumos augalai išnaudoja tik apie 4 %.
 
Fotosintezė – tai deguonies išskyrimas iš anglies dvideginio ir anglies atomo naudojimas organinės medžiagos gamybai. Chlorelė greitai dauginasi dalinimosi būdu, naudodama tik anglis dvideginį, vandenį, saulės energiją ir mineralus, tuo pačiu išskirdama deguonį. Pavadinimas Chlorela sudarytas iš graikiško žodžio chloros – žalias ir lotyniškos priesagos –ella, kas reiškia mažas.
 
Chlorelė– žaliasis mikroskopinis vienaląstis dumblis, turtingas visomis amino rūgštimis, iš kurių susidaro baltymai, taip pat didesniais kiekiais turintis virš 20 vitaminų ir mineralų. Chlorelės sudėtyje esantis chlorofilo kiekis yra gausiausias iš visų žinomų augalų. 
 
Pažymėtinas chlorelės augimo faktorius CGF - nukleotidų ir peptidų kompleksas.
 
 
Chlorelės sudėtyje yra labai daug vitamino C, provitamino A (beta karotino),  B grupės vitaminai: B1, B2, B6, B12, niacinas, pantoteno rūgštis, folio rūgštis, biotinas, cholinas, inozitolis, paraaminobenzoinės rūgštis, lipoinė rūgštis, vit. E ir vit. K. Gausesnės mineralinės medžiagos yra fosforas P, kalis K, magnis Mg, varis Cu, cinkas Zn, jodas I ir kobaltas Co.